Latvių gatvės poetika

Apie projektą

Projektas „Latvių gatvės poetika“ – kūrybinė, visuomeninė Baltų vienybės dienos minėjimo iniciatyva, kuria, pasitelkus sieninę tapybą, siekiama naujai įprasminti ir estetizuoti Vilniaus Latvių gatvės erdvę, išryškinti vietos bendruomenės topografinį tapatumą, skatinti lietuvių ir latvių kultūrinius ryšius bei aktualizuoti su Lietuva susijusių žymių latvių poetų literatūrinę kūrybą. Jo idėja kilo literatūrolgei, lietuvių ir latvių kultūrinių projektų iniciatorei Viktorijai Jonkutei apsilankius Rygos gatvės meno festivalyje, kuriame savo kūrybą pristatė ir grafikos dizaineris Tadas Bujanauskas. Po kurio laiko jie abu nusprendė sukurti latviškos tematikos sieninį piešinį Latvių gatvėje. Taip, atradus tapybai tinkamą sieną darželio-mokyklėlės „Vėžliukas“ teritorijoje (savininkai Laimutė ir Jonas Brazauskai) ir gavus dalinę asociacijos LATGA paramą, 2021 m. pavasarį atsirado pirmasis piešinio eskizas. Pagrindiniais kūrinio akcentais tapo panoraminis Rygos miesto fragmentas ir stilizuoti rašytojų Rainio ir Knuto Skujenieko atvaizdai. Rugsėjo 21 d., minint Baltų vienybės dieną, projektas pristatytas visuomenei.

Piešinio turinys

Projekto metu darželio-mokyklėlės „Vėžliukas“ (Latvių g. 10-2) šoninę, arkinę sieną papuošė latviškos tematikos piešinys su užrašu „Ryga–Vilnius, 2021“. Kūrinyje pavaizduotas Rygos miesto panoramos fragmentas (Dauguva, Vanšu tiltas, tramvajus, senamiesčio bažnyčių bokštai) ir stilizuoti dviejų žymių, su Lietuva susijusių latvių rašytojų Rainio ir Knuto Skujenieko atvaizdai. Pasirinkti pasteliniai melsvi, žalsvi vandens ir dangaus atspalviai bei Latvijos vėliavoje esančios sodriai raudonos spalvos tonai.
Rainis (tikr. Jānis Pliekšāns, 1865–1929) – žymiausias latvių poetas, dramaturgas, vertėjas, literatūros klasikas, visuomenės, švietimo veikėjas, kultūrinis, simbolinis herojus. Poetas nuolat akcentavo baltų vienybės idėją, vadino save pusiau lietuviu, intensyviai bendravo su žymesniais lietuvių literatūros lauko dalyviais ir sekė kultūrines Lietuvos aktualijas. Bendrystę puikiai perteikia daina tapęs eilėraštis „Broliams lietuviams“ (1922), Lietuvos istorijos epizodų yra ir jo draminėje poemoje „Dauguva“ (1919). Lietuva, jos istorija ir tautosaka buvo vienas iš rašytojo kūrybinių šaltinių. Rainis kelis metus yra gyvenęs Vilniuje. Ant Pylimo g. 26 ir Maironio g. 15 pastatų galima rasti jam skirtas memorialines lenteles.
K. Skujeniekas (gim. 1936) – šiuolaikinis latvių poetas, vertėjas, poliglotas, kultūros, visuomenės veikėjas. Rašytojas ne kartą yra pabrėžęs savo bičiulišką santykį su lietuviais ir sąsajas su Lietuva – tiek pasakodamas apie Lietuvos pilietybę turėjusio lietuvių literatūros vertėjo, savo tėvo Emilio Skujenieko gyvenimą, tiek apie savo paties vaikystę Latvijos–Lietuvos pasienyje. Jo poezijoje dažni pasienio, Nemunėlio upės bei baltų prokalbės motyvai. Poetas yra Lietuvos rašytojų sąjungos garbės narys, įvertintas ne vienu Lietuvos abdovanojimu: už lietuvių poezijos vertimus į latvių kalbą tapęs festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu, pelnęs Jotvingių premiją, apdovanotas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Vilniaus Literatų gatvėje kabo jam skirta dedikacinė lentelė.
image
image
image
image
image

Autoriai

author photo

Viktorija Jonkutė

Projekto vadovė ir iniciatorė, literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, dokumentinių filmų bendraautorė, bendrų lietuvių ir latvių kultūrinių projektų dalyvė, vertėja iš latvių kalbos, žr. Litbalt.
author photo

Tadas Bujanauskas

Grafikos dizaineris, iliustruotojas, programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vizualaus įvaizdžio kūrėjas. Menininkas yra dalyvavęs tiek asmeninėse, tiek grupinėse paradose Lietuvoje ir JAV, žr. tadasbujanauskas.com.

Naujienos

Latvių gatvė

Bet kuri didesnė miesto gatvė – vieša erdvė, kurioje persipina ir ją įprasmina politiniai, socialiniai ir kultūriniai aspektai. Latvių gatvė įsikūrusi istorinėje Vilniaus dalyje, kultūros paveldo saugomoje Žvėryno teritorijoje. Joje gatvės pradėtos formuoti XIX a. pabaigoje. Latvių gatvė ilgą laiką buvo viena seniausių ir svarbiausių rajone. Ja miestiečiai ir svečiai vykdavo į vandens malūną ar generalgubernatoriaus rezidenciją. Žvėrynas formavosi kaip kurortinis priemiestis, kuriame veikė vandens gydyklos, maudyklos, pirtys. Dabartinis gatvės pavadinimas atsirado 1940 m. (ankstesnis „Dzielna“, t.y. dalijančioji). Vilniuje yra daugiau nei dešimt gatvėvardžių, susijusių su latviais ar kitomis baltų tautomis ir gentimis. Trys jų randami Žvėryne – tai Latgalių, Sėlių ir Žiemgalių. Deja, Latvių gatvės pavadinimas tarsi praradęs savo pirminę, baltišką toponiminę reikšmę, neretai neigiamai konotuojamas ir siejamas su politiniais motyvais, ambasadomis. Netoliese, pušynų apsuptyje, įsikūrę ir garsieji Svečių namai, kuriuose sovietmečiu apsistodavo atvykę žymūs politiniai veikėjai. Būta siūlymų šią gatvę pervadinti Boriso Nemcovo vardu. Tokiu būdu ideologizuojama ir politizuojama erdvė tampa uždara, praranda dalį savo kūrybinio potencialo ir visuomeniškumo. Vis dėlto Žvėrynas nuo seno buvo daugiatautė, daugiakultūrė erdvė. Jame gyveno ir latvių. Remiantis archyviniais duomenimis, pirmasis latvis Žvėryne apsigyveno ir išgarsėjo dar XIX amžiuje. Tikimės, kad mūsų piešinį pamėgs ne tik darželio-mokyklėlės „Vėžliukas“ lankytojai, Latvių gatvės gyventojai ir gatvės meno mėgėjai, bet ir svečiai iš Latvijos.
image
image
image

Rėmėjai ir partneriai

Suvenyrai

Jeigu norite įsigyti individualios pakuotės šokoladų, pasigaminti suvenyrų su mūsų sukurtu piešiniu ar kitaip bendradarbiauti, maloniai prašome kreiptis el. pašto adresu viktorija.jonkute@gmail.com.
Šiuo metu turime:
image
image